žvigyti

1 žvigýti, žvìgo, žvìgė J, Jn(Kv), NdŽ žr. žvigdyti: 1. Ms, Als, Šts Ko žvigái kiaules, duok ar žolių, ar ko Brs. Nežvigýk kiaulių, duok ėsti, kad nežviegtų Šv. | Rimkai jau pradėjo savo paršą žvigýti (skersti) Kl. | refl.: Kiaulės žvìgos po kinį J. 2. Konduktorė pradėjo žvigyti mašiną rš. 3. Kam tu aną žvigái, t. y. rėkdai J. Vaikų nežvigýk J.Jabl. | refl.: Vaikai! Nežvigýkiatės, eikiat pro duris! KlvrŽ. \ žvigyti; sužvigyti